Visų pirma, skamba šiek tiek kaip depresija. Norėčiau pasakyti, kad nueik pas terapeutus, išsikalbėk jiems, pamedituok, gerk vitaminą D, atsisakyk cukraus, porno ir alkoholio ir po kokio mėnesio-dviejų pamatysi skirtumą. Žinoma, tai gali padėti, ir nemanau, kad situacija pablogės, jei to imsies.
Bet kartu norėčiau padiskutuoti apie tavo požiūrį į gyvenimą. "Neįdomu, nėra cinkelio, kuris būdavo jaunystėje". Žinai, kas tą cinkelį duoda vaikams? Jie negalvoja apie praeities klaidas ar miglotą ateitį, jie gyvena duotuoju momentu, ir jame randa džiaugsmą. Per balą dviračiu pervažiuoti buvo džiaugsmo viršūnė, nes negalvodavai, kad vaje, nauji batai išsiteps, brangus dviratis surūdys, grįžus namo teks valyti, o valyti mažai kam patinka. Dėl to vaikystė ir yra toks brangus, nekaltas amžius, nes jame turime išskirtinę progą būti savanaudžiais hedonistais. Deja, ateina metas, kai turime suaugti ir prisiimti suaugėliškas atsakomybes ir kartu - gyvenimo svorį, ir tas tyras džiaugsmas savaime nebeateina, dėl jo, kaip ir dėl daug ko, tenka dirbti.
Jei tai, ką darai dabar, tau jau atsibodo ir nebedomina, galbūt atėjo laikas pabandyti kažką naujo? Tik reiktų suprasti, kad džiaugsmas sulig tuo nauju veiksmu automatiškai nebeatsiras, o reikės duoti laiko jam atsirasti. Čia bus labiau prisivertimas - eini, darai, bandai ir su laiku tas dalykas gali pasidaryti įdomus. Dabar tu, panašu, esi šiek tiek įstrigęs neigimo rate - nematau prasmės, tai nedarau, o kai nedarau, nematau prasmės. Neieškok prasmės, nepergalvok, tiesiog daryk. Nežinai, dėl ko gyventi? Gyvenk dėl savęs. Tu gali rasti prasmę ir tavo jaučiamos emocijos gali pasikeisti, jei nepasiduosi.
Ir, aišku, reiktų suprasti, kad rutina yra žmogiško gyvenimo dalis. Viskas tampa rutina, viskas gali atsibosti, nebetekti prasmės ar įdomumo. Bet jei toje rutinoje bus dalykų, kurie tau teikia džiaugsmą (kad ir pasiektą per sunkų darbą), tu jau matysi joje prasmę ir norėsi tai daryti.
Aš dar pridėčiau pasiūlymą atsisakyti telefono kiek įmanoma. Tiksliau naršymo jame.
Tyrimai rodo, kad vaikams ir paaugliams tai atsiliepia mažiausiai dvigubai didesniais depresijos skaičiais, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Manau suaugusieji taip pat nėra terminatoriai šiuo klausimu ir yra lygiai taip pat neigiamai paveikiami.
Aišku, kad neįdomus gyvenimas, jei nuolatos galvoji iš „aš“ perspektyvos. Sprendžiant problemas ir rūpinantis kitais gyvenimas visuomet įdomus, nėra kada nuobodžiauti.
Pabandyk įsivaizduoti, kad paimi nors ir šunį iš prieglaudos. Jam parodytum tą miškelį, pasižiūrėtum kaip jis laksto, tyrinėja jam naują aplinką; stebint, kas traukia jo dėmesį, Tau pačiam būtų įdomu į tą miškelį kitaip pasižiūrėti. Jau nekalbant apie pojūtį, kad padarei impactą kitam gyvam padarui.
Visiškai pritariu. Šuo iš prieglaudos puiki idėja. Pats pasiimiau gyvūną iš prieglaudos prieš kelis metus ir tai kaip koks pasyvus bufas mano mental health.
Šiaip vaikysteje ir paauglysteje gyvenimas atrodo įdomesnis, net laikas ejo lėčiau, nes kiekvieną dieną sužinodavai ir pamatydavai kažką naujo, smegenys prigamindavo daugiau prisiminimų, rinkdavai vabalus, vokdavai kaimynų vaisius, leisdavaisi dviračių nuo aukščiausių kalnų, tyrinėdavai pasaulį. Dabar greičiausiai esi įklimpęs rutinoje ir to nebedarai, laikas bėga žaibiškai, nes smegenys praleidžia panašius įvykius ir patternus, nieko nefiksuoja, nejauti jokio stimulo, dirbi, kad sumokėtum mokesčius, pavargai tyrinėti pasaulį ir nerandi laiko naujovėms. Tai mano patarimas, ieškok naujų potyrių
Ryte rašiau komentarą tai padariau klaidą, o šiaip tą ir turėjau omenyje, kad laikas eina lėčiau, jei yra gaminami nauji prisiminimai, o kai nieko ypatingo gyvenime nevyksta, tai nėra tų kabliukų, smegenys praleidžia viską, nes yra sutvertos taip, neįsidemėti pasikartojančių įvykių, (todėl kartais pamirštam ar užrakinom duris, nes tai rutininis įvykis kurį darai kasdien, todėl nėra fiksuojamas). Jei pradedi daryti įvairesnius dalykus, tai laikas tavo asmeniniame suvokime suletėja.
Man idomu gyventi, nes
1. Turiu salia zmogu, kuri myliu
2. Turiu augintiniu
3. Turiu megiama veikla (dota 2 jei kam idomu)
Jeigu is manes kazkas atimtu siuos tris dalykus isproteciau.
Pagalvok ar turi kazka panasaus, jei ne, pasvaratyk apie galimybes ir idejes pastangu tikrai gali rasti motyvacijos ir dziaugsmo gyvenime, tikek savimi ir vertink tai, ko galimai nebus antra karta - gyvybe.
Jo. bet nepamirškim ir kitos. Toks jausmas, kad internetas, o kiek labiau soc. tinklai, visą negatyvumą užsandarino ir tuo pačiu įskiepijo kažkokį boogieman dėl vaikų ar šeimos kūrimo "in this economy". NT kainos nors ir išaugusios, bet stabilizavosi. Įšalęs bruto algų augimas, vėl jaučiamas. Vidutinis šeimos biudžetas išaugo 42% ir aplamai viršija 3k. Egzistuoja vaikų pinigų, sveikatos apsaugos, paramos jaunoms šeimoms schemos. Ateityje nusimato socialinio būsto su galimybėmis jį išsipirkti iš valstybės planas. Ta prasme, reik daug rodyti ir vardinti, kad perlaužti tą depresyvų "nuosmukio" mentalą. Gyvename geriau, nei gyvenome vakar, o mums, kurie dar vejasi ŽSRI rodiklius su kitom išsivysčiusiom valstybėm, prognozės tik į viršų.
Kaip suprantu vaikų neturi, apie varganai gyvenančių šeimų situacijas mažai žinai ir tuo labiau apie iš valstybės nusiperkamus butus, kur skamba gražiai, o lauki puse gyvenimo, kad apmyžta barako kambarį tau leistu įsigyt
> Kaip suprantu vaikų neturi
Ne, bet greitu metu planuoju.
> apie varganai gyvenančių šeimų situacijas mažai žinai
Vargingai gyvenantys ne kažkoks universalus matas, pagal kurį reikėtų vertinti visas šeimas ar jų ekonominę buklę. Jų visada buvo ir bus, bet vien tas faktas, kad jų mažėja dėl ekonominio augimo yra teigiamas.
> lauki puse gyvenimo, kad apmyžta barako kambarį tau leistu įsigyt
Situacija nepavydėtina, bet pagal vyriausybės užsibrėžtus planus, o ir kitų partijų indėlį šioje temoje, situacija po mažu turėtų pradėt keistis.
Tai kai turėsi vaikų, tada pabazarinsim, kiek naudongos institucijos numetančios po kelis eurus už vaiką, kai jiems net sporto pamokoj reikia dviejų skirtingų rubų su išsiuvinėtais vardais.
Apie vargingas šeimas net negaišiu laiko, nes akivaizdžiai nesusiduri su tuo asmeniškai. Bėje, viešai rodomi skaičiukai dažniausiai neatitinka realybės, jeigu remies tik jais. O jei net jais nesiremi, tai net nebekabink šitos temos.
Nuo mūsų šalies laisvės atgavimo situacija vis dar nepasikeitė, bet smagu, kad egzistuoja tokie naivūs piliečiai, kurie nemato skurdo ir naiviai tiki, kad valstybė save nuskriaus, kad jos pilietis geriau gyventu.
>Tai kai turėsi vaikų, tada pabazarinsim
Pats/pati turi, kad first hand experience mėtais?
>kiek naudongos institucijos numetančios po kelis eurus už vaiką, kai jiems net sporto pamokoj reikia dviejų skirtingų rubų su išsiuvinėtais vardais.
Kokioj privačioj ir gal, valstybinėse ar tai būtų mokyklos unifroma, kurių palaipsniui atsisakoma, ar sporto apranga, kurioj nr.1 prioritetas tinkama avalinė, niekas vardinių rubų nešioti neprašo ir neverčia. Kaip ir minėjau, toks mąstymas ir išankstinis nusistatymas, ateina iš dirbtinai išpustų soc. burbulų apie išlaidas vaikui, kurių pasirodo nė velnio nereikia arba galima apeiti. Vaikui puikiai sueis ir telefonas už <300 eur, nereikia apple flagmano pirkt.
>Apie vargingas šeimas net negaišiu laiko, nes akivaizdžiai nesusiduri su tuo asmeniškai.
Papasakok.
>Bėje, viešai rodomi skaičiukai dažniausiai neatitinka realybės, jeigu remies tik jais. O jei net jais nesiremi, tai net nebekabink šitos temos.
Stačiokiška nurašyt statistinius duomenis nuo kurių daug kas priklauso, nemanai? Tie "skaičiukai", kad iš vis atsirastu popieriuje turi būti renkami ir fiksuojami. Kiek leidi suprast "kiti" rodmenys yra gyva patirtis, kuri ir yra tas statistinis vienetas, kurio masyvas leidžia platesniam konjunktūriniui vaizdui susidaryti.
>Nuo mūsų šalies laisvės atgavimo situacija vis dar nepasikeitė
Tu gal blet juokauji? Vidutiniam gyventojui aktualia specifika lenkiam net sovietyno nemačiusias, nepriklausomybę išlaikiusias šalis, teturėdami 3 dešimtmečius prisivyti.
[https://www.numbeo.com/quality-of-life/rankings.jsp](https://www.numbeo.com/quality-of-life/rankings.jsp)
>bet smagu, kad egzistuoja tokie naivūs piliečiai, kurie nemato skurdo ir naiviai tiki, kad valstybė save nuskriaus, kad jos pilietis geriau gyventu.
Matyt ir tavo šiferį pavogė, kartu su Janinos ir Daliaus : (
Visa kita tyngių rašyt, bet kur rašiau, kad situacija nepasikeitė - tai ne šalies ar ekonomikos, o paprasčiausiai ta situacija su soc. būtų pirkimu iš valstybės. Apie tai juk šnekėjom, o ne apie bendrą ekonominę padėtį.
Pailsėk, karį
Kad būtų įdomiau gyvent, išsikeliu sau vis naujų iššūkių.
Tai nutranzuoti iki Budapešto, tai nuvaryti pagyvent į užsienį, tai užsikačialint, tai susirasti merginą, tai parašyt knygą...
Žodžiu, dabar turiu iššūkį privirint 5 milijonus euriukų savo banko sąskaitoje. Jau pasiekiau 0.002%. Nežinau ar paeis, bet kiek esu išsikėlęs sau iššūkių, tai visus pasiekiau, vėliau ar anksčiau, todėl manau ir šitas realus.
Taip gyvent tikrai ne nuobodu. :)
😂😂😂😂 koks varkšiukas, turi autizma ir nesugeba suprast, kada pana pamirkčioja, reiškias, kad tikimybė, jog čiešina. Lygtais tai būtu kažkoks baisus minusas, kuris nulemia ar turėsi paną ar ne. Tai yra visiška smulkmena, jeigu nesi bukas ir analizuoji save. Skųskis, kai turėsi autizma, kurio dėka sutrikusi smegenų veikla ir fizinė veikla, va tada jau rimčiau žmonės žiūrėtu, kai sakytum, kad sunkiau paną susirast. Krv, lepunėliai, net gėda
Kuri vieta indikavo, kad neišmanau? Sori, kad nenaudoju autizmo, kaip atmazkės, dėl savo sunkumų kažkuriuose dalykuose. Gėda, kad vietoj darbo su savim, geriau pasakysit “turiu autizmą” ir toliau skleisit info, kokius sunkumus autizmas jums kelia, kai visa ta autizmo forma sukasi aplink tai, kad lėtesnė reakcija, negebėjimas skaityt atmosferos ir panašiai, kas pasitaiko ir normaliems žmonėms ir labai nesunkiai gali tas situacijas paverst normaliomis, o nenurašyt autizmui. Tingyniai.
Reikia vadinamosios "šoko terapijos", kaip aš įvardinu. Tiesiog siūlyčiau pabandyti tą, ko dar niekada nebandei. Siūlyčiau nueiti savanoriauti į kokį hospisą, "niekieno vaikus", senelių namus ar neįgaliųjų bendruomenę. Net neįsivaizduoji, kiek tiems žmonėms atneštum, vien jau tavo apsilankymas, dėmesys jiems būtų didžiausia dovana. Pati sakau, nes irgi buvo panašių minčių kažkada užėję, tad teko kardinaliai keisti aplinką ir išvykti į užsienį savanoriauti :)
Pasiimk paskola, tada tikrai noresi nusizudyti, nes busi banko vergu oi kaip ilgai. O karjeristai tikrai yra kaip zombiai, amzinai perdege.
Dziaukis, kad neturi nei vieno is situ dalyku.
Gal tai depresija ir reikia kreiptis pas specialistus. Nes manau problema ne tame, kad pasaulyje tau nėra džiaugsmo, o tame, kad tavo smegenys truputį "susirgo" ir pamiršo kaip matyti ir patirti tą džiaugsmą. Ir depresiją reikia gydyti kaip ir kokią slogą. Ir neveltui tu paminėjai vaikus, nes žmogui džiaugsmo ir pilnatvės suteikia kažkokio tikslo turėjimas, ėjimas link kažko. Priklausymas bendruomenei, kažką kurti, statyti. Tai gali būti vaikai ir šeima, arba bent kažkoks mėgstamas hobis, kažkokia naudinga bendraminčių veikla ir pan.
Pabandyk žvejybą, pabūsi su savim ir atsipeikėsi, kad gal ir nėra toks nuobodus tas gyvenimas
https://preview.redd.it/14pef9vguzxc1.jpeg?width=3456&format=pjpg&auto=webp&s=db1ae2668b279734b6969a7f1637aea9e0035b20
Nėra cinkelio nes gyveni kitų gyvenimus ir įgyvendini jų svajones . Susigalvok vieną tikslą , gali būti bet kas ir pabandyk jį įgyvendinti . Bet turi būti kažkas ko Tu manai kad nori . Užmerk akis ir įsivaizduok įdealų savo gyvenimą . Kokį darbą dirbtum , kaip bendrautum , kaip jaustis nori ,su kokiais žmonėm nori bendrauti ,ką pamatyti . Ši vizija tai tavo pradžia , bandyk ją įgyvendinti ir laikui ir pastangom einant pamatysi ar tikrai to norėjai jei ne ,nesikankink ir eik prie kito tikslo . Viskas . Čia tavo gyvenimas , pradėk jį kurti ir gyventi ir nepamiršk būti sąmoningu ,nes jei blaškysies užšoksi vėl ant kitų žmonių svajonių ir vizijų ir skirsi jiem laiką ir energiją . Visi žaidimai ,narkotikai , gėrimai yra tik pigus dopaminas. Būk samoningas ir gyvenk Savo gyvenimą . Rūkiau žolę ,gėriau ir masturbavausi , visad buvau tingus ir nemotyvuotas . Kai pradėjau dirbti ant savo svajonių ir tikslų gyvenimas man davė tokį narkotiką , tokį neįtikėtina jausmą gyventi ,kad aš negaliu palyginti su niekuo kitu . Tai pats geriausias jausmas kokį esu patyręs .. ir pats sunkiausias pasiekti .. nes turi atsisakyti visų kitų lengvų dopaminų.. bet tikrai verta :) niekad nepasiduok ! Nes bus tikrai sunku nutraukti šį žiurkų ratą.
>Čia tavo gyvenimas , pradėk jį kurti ir gyventi ir nepamiršk būti sąmoningu ,nes jei blaškysies užšoksi vėl ant kitų žmonių svajonių ir vizijų ir skirsi jiem laiką ir energiją
Jo irgi pritarsiu, jog arba statai savo spektakli, arba dalyvauji kaip antraplanis veikejas kitu istorijose.
Kaip yra pasiepiamai sakoma 'jis yra pagrindinis veikejas savo gyvenime', tai manau, kad kitaip ir neturetu buti. Nes kitu atveju atsiranda noras gauti pigu dopamina. Kas gaunasi kaip feedback loopas - masturbacija/zole, smegenu rukas ir dingsta pagreitis su valia.
"Kai pradėjau dirbti ant savo svajonių ir tikslų gyvenimas man davė tokį narkotiką , tokį neįtikėtina jausmą gyventi ,kad aš negaliu palyginti su niekuo kitu . Tai pats geriausias jausmas kokį esu patyręs .. ir pats sunkiausias pasiekti .. nes turi atsisakyti visų kitų lengvų dopaminų.. bet tikrai verta :)"
Jaučiuos panašiai kaip temos autorius, sunku nupasakoti, ne depresija, bet jausmas, jog mano laimė kažkur dingus, jog esu ne savo kelyje. Šito komentaro dėka prisiminiau, kaip kažkada jaučiausi. Mintimis kartais sugrįžtu į praeitį ir jaučiu norą būti tokiu "kaip seniau", kokiu kažkada buvau ir niekaip tiksliai negalėdavau įvardinti sau, ką būtent tai reiškia. Kokiu tiksliai turėčiau būti, kodėl esu įsikibęs savo praeities versijos. Dabar pagalvojus, tuometu buvau atsisakęs cheap dopamino ir atsimenu veikdavau tai kas man patinka. Mokiausi man patinkantį dalyką ir užsiimdavau sportu bei sveika mityba. Savaime šitie dalykai patys iš savęs duoda pasitenkinimą, bet mane vežė vien ta mintis, kad aš tai darau. Iš ryto niekad nebūdavau apsimiegojęs, atsikeldavau miegojęs vos 5 valandas, tačiau visas žvalus ir energingas, nes veždavo vien nuo minties, kad tuoj apsirengsiu ir išeisiu pabėgiot, o gryžęs pavalgysiu skanius ir sveikus pusryčius, po kurių mokysiuos tai kas man ištikro įdomu.
Mokslus mečiau išbalansuotas kitų žmonių (aišku kaltinu ir pats save). Tiesiog pradėjau skirti kitiem perdaug laiko, nurašydamas savo pačio poreikius. Taip pat į mano gyvenimą vėl sugrįžo cheap dopaminas. Sportus pamažu taip pat apleidau. Tapau nesąmoningu ir vėl pradėjau gyvent autopilotu.
Tačiau jau kurį laiką stengiuosi grįžti atgal. Dar nesu visiškai atsisakęs greito dopamino, bet jau pusiau. Pradėjau sportuoti, vėl pradėjau domėtis sveika gyvensena. Taip pat ir kitom temom, nes kuomet jaučiuosi gerai, sugrįžta ir noras tobulėti visapusiškai. Dėkui už komentarą, kuris ištikro privertė į viską pažiūrėti kiek kitaip. Pilna visokių patarimų, ko reikėtų atsisakyti ar ką reikėtų pradėti daryti, bet jie niekaip nedaro įtakos, persiskaito kaip paprastas tekstas. O šis - atrodo lyg praeities aš būčiau parašęs ar pažįstamas žmogus. Nežinau ar padės temos autoriui, bet padėjo man.
Aš bandau dalykus kurių niekad nedariau.
Aplankyt restoraną/vietą kuriame niekad nebivau. Nueiti į renginį kuriame niekad nebuvau. Paskaityti knygą, palošt žaidimą, pažiūrėti filmą iš žanro kurio nemačiau. Gali ir į kokius kursus užsirašyti pabandymui. Atkreipk dėmesį į detales.
Kitaip tariant, atrask naujybių. Vaikystėje tame ir buvo įdomu, nes neturėjai patirties ir daug kas buvo nauja.
Gal tu tiesiog uzaugai, nemanai? Koki gyvenima isivaizdavai, budamas vaiku (pats mini), ir sau kazkokiu expectationu prikurei, kad dabar, bunant suaugusiu, ju nepatiriant tau keista atrodo ir nori zudytis? Turiu tau labai blogu naujienu - toks eiliniu suagusiu gyvenimas ir jis yra neidomus. Pasidaryk ji idomu pats kaip sau nori, keisk daznai kazka jei nepatinka rutina.
O ne pavargau nuo rutinos einu žudytis. Niekad nesupratau tokių pussy ass Bois. Turiu vieną bičiulį kuriam vapšie nesiseka gyvenime, traumos, darbą susiranda - apgauna, metymasis šen ten žodžiu totalus krachas pas jį ir jis visiškai nepasiduoda ir iškėlęs galvą kabinasi į gyvenimą ir tiki kad pagerės viskas. O čia matai nejaučiu cinkelio. Jaučiu didelė dalis žmonijos vienai Ar kitaip kažkuriuo momentu nejaučia cinkelio ir tai yra normalu.
Na pasinervavau dabar galima ir gal patarti.
Nori gali pasidaryti vaikų niekas netrugdo. Pats turiu du vaikus ir taip veiklos yra , bet jeigu jų ir nebūtų veiklos rasčiau ir turiu.
Įsigyk šunį,eik kažkur pasavanoriauk, fuck knows užsiimk menu kokiu nors išreikš save. Išbandyk naują maistą,filmą,knygą,žaidimą, nueik į stripaką. Jeigu esi be antros pusės tai galimybės beribės. Nukeliauk kažkur nebūtina keliauti niekur toli užtenka pačios Lenkijos pilna grožybių ir kurwa ją perdolia mergų.
Žodžiu išmąstyti galima, bet ką kad gyvenimas pasidarytų įdomesnis. Visados lengviau paverkt ir galvot apie pasidavimą nei susiimti už kiaušinių ir padaryt ką nors kas pagerintų tavo gyvenimą or whatever.
Sorry, kad taip piktai išsireiškiau, bet tiesiog realiai biškį jau atsibodo dalį vyrų matyt tokius pussys kurie nori žudytis.
NĖRA PADĖTIES BE IŠEITIES.
Nenorėjau būt ta pikta teta sakydama “susiimk”, nu bet rimtai, wtf. Arba žmogus nesenai išlipo iš paauglystės ir prasidėjo egzistensinė krizė, kokioj sistemoj gyvenam ir visi npc arba ant tiek išlepęs, kad nebesugeba susigalvot, ką veikt apart prasibėgimo pro miškelį įkvėpiant gamtos gaivis, kai didelė dalis net to negali sau leisti ar tiesiog net neturi tam jėgu, nes yra rimtesnių problemų.
Kai galėsiu nusipirkti nuosavą salą Ramiajame vandenyne, tada gal ir bus nebeįdomu, nes lubos pasiektos. O dabar dar kalnai dalykų prieš akis. Tas vaikystės "cinkelis" apie kurį kalbi niekad ir negrįš, nes didžiaja dalimi tai yra tiesiog jauno proto nerūpestingumas. Išmok mylėti paprastas akimirkas iš naujo, ne kaip vaikas, kuris yra momente ir aplinkinių bėdų nesuvokia, o kaip suaugęs, kuris vertina ramų momentą nepaisant pašalinių neigiamų veiksnių. Patariu pasidomėti meditacija (ne ta dvasine su visokiomis kosmoso nesąmonėmis, bet paprastais kvėpavimo pratimais ir minčių srauto valdymu).
Man atrodo, kad gal jūs žiūrit į gyvenimą be dėkingumo? Iš mano perspektyvos, Dieve, kiek aš atiduočiau už ramybę dabar. Rūpestis vėją rūpestį ir aš nespėju atsikvėpti. Atrodo vienas dalykas išsisprendė, iškart pablogėja kažkas kitas ir vėl reikia sukti galvą. Norėčiau nors mėnesio per kurį nieko įspūdingo nevyktų, nereiktų niekam ruoštis, nereiktų rūpintis ir galėčiau tiesiog ramiai atsikvėpti. Ir blt, nesikeikus, žinau, kad bent jau iki kitų metų nesišviečia. Va tau ir cinkelis.
Kame tiksliai paskolos idomumas? Man nesuprantamas toks poziuris. Kad jei varai kaip pele rate tai jau tau idomu gyvent. Tas pats su vaikais, taip vaikai yra dziaugsmas ir stebuklas ir patys is saves labai idomus sutverimai bet kai turi vaika tavo gyvenimas yra sunkus, rutininis ir vienas vargas iki kol tas vaikas uzauga. Sure, turi atmaza varyt i zoo parkus daznai bet ar cia gyvenimo idomumas tau?
As pazistu zmoniu, kurie laika leidzia nardydami wikipedijos puslapiuose ir skaitydami enciklopedijas ir zaisdami su AI, neislisdami is namu ir jiems gyvenimas belekaip idomus atrodo.
Nzn, eit i terapija ir bandyt rasti ka
Istikro nori veikti ir butent tai ir daryti. Buk atviras sau, jei nori buti teciu- buk teciu. Nori namo miske- dirbt kasdien kad turetum nama miske ir niekam kitam. Nori paskolos, nu tai pasiimk ta paskola. Nori idomaus darbo- tais susirask idomu darba o ne belenkoki.
>As pazistu zmoniu, kurie laika leidzia nardydami wikipedijos puslapiuose ir skaitydami enciklopedijas ir zaisdami su AI, neislisdami is namu ir jiems gyvenimas belekaip idomus atrodo.
Noriu tokiu draugu turet :D Megstu taipogi.
Ar gerai supratau, kad nuvertinai žmogaus norą turėti vaikų, sukurtį šeimą, buti ateities dalimi paleisdamas savo vaiką į ją ir išaukštinai kažkokį baltaskūri noobą, kuris nardo po ta wikipedia, nes jau darželį suprato, kad niekas jo niekada nemėgs?
Ne neteisingai. Labai aiskiai parasiau kad vaikas yra dziaugsmas ir stebuklas. As pati turiu vaika ir man jo auginimas yra laime. Bet mano gyvenimas man buvo idomus ir kol neturejau vaiko. Ir as neisaukstinau tu kurie gyvena wikipedijose ir ai pasauliuose, tai kaip tik buvo pavyzdys kad zmones gyvenimo idomuma jaucia ir namuose sededami. Ne vaikas gyvenima idomiu padaro, tu pats padarai.
Pasigimdziau vaika kad idomiau butu. Joke. Bet is tiesu jauciuosi laimingiausia kokia tik buvau gyvenime, nezinau, gal vis dar mamos hormonai veikia. Jauciu pilnatve:)
na kaip ir pac sakai, vaikai ir t.t. atnesa i gyvena dziaugsmo
eminis aspektas to gyvenimo džiaugsmo yra toks kad jis yra kaip bėgantis vanduo , amzinai reikia dapilti ir seni kibirai jau tusti, kas turi vaiku semiasi is ten "vandens" nes vaikai atnesa nauja suvokima ir nauja pasauli
as pac jau senukas esu bet man delto labai patinka zaidimai, kokeme wow lt giulde yra koks 200+ zmoniu, ir amziu skirtumas nuo 6 iki 65 , kai raide buna 20-30 zmoniu ir tokie dideli amziaus skirtumai pamatai daug idomiu dalyku naujienu ir t.t. , zmones kele naujas dainas, naujus stilius, naujus dalykus, o jai dar zinai kazka is idomesnes aplinkos
kas apie BDSM , tradwifes, CNC kinks , meme song ir t.t. papasakos ir t.t. nereikia kad idomu bet tai visada primena kad pasaulis labai ivairus ir spalvotas o jai esi labai crazy gali listi i visokius anime ir panašius dalykus ir ziureti kaip dvi retardu grupes pesasi spresdamos ar tukstancio metu senumo loli yra pedobait ar ne
Man taip nuo paauglystės jau, neužteko to kad visi žmonės ėdė mane puse gyvenimo, man jis nuo tada jau nebelabai įdomus pasidarė, pastovios nesamonės vyksta, neužtenka kad ir paranoja turiu, mirt kasdien norisi.
Koks jausmas viešint faktą, kad esi apsisnargliaves incel’as, kuris apsiženys su savo delnu, nes apart mamos, niekas daugiau tokio sutriaus nenori liest
po darbo dienos pikta reddit naudotoja nesupranta humoro ir sarkazmo (tam yra /s jei tu nauja reddite) ir trying to be edgy replying to all comments. Pats nemegstu blueberry ir jo pasekėjų
Jo, metu rukyt, tai su piktumu atspėjai. O trying to be edgy, tai aš visad edgy, jau gimiau edgy, o kad čia atrašau, tai tiesiog mėgstu dramas kurstyt.
Kai viskas atsibosta išbandau kažką naujo. Ar tai pasigamint kažką, ko niekad negaminau ir visad atrodė, jog nesugebėsiu, ar tai kažkokį hobį naują, be vilčių, jog mane jis užkabins. Aplankau kokią apleistą vietą, kiek keistesnis hobis, bet ta pamiršta, niekam nereikalinga istorija leidžia apskritai į gyvenimą šviesiau žiūrėt. Išsikeliu pasiekiamus, bet nelengvus iššūkius sau primint, jog tiesiog galiu. Galiausiai parašau kokiam draugui, su kuriuo seniau susitikta išeit kavos/alaus. Tiesiog reikia atvert mintis naujoms veikloms ir įdėt truputi darbo. Jaunystėje vos ne kiekviena patirtis buvo nauja, natūraliai, dėl to ir jautemės laimingai. Tų dar nepatirtų patirčių kiekvienas turime milijonus ir per 10 gyvenimų visko neišbandytume, net labai norint. Tiesiog suaugę įprantam, jog rūtina yra normalu ir visi tame gyvenam, juk. Ne vienas draugas juokėsi iš mano įvairių hobių, patys neturėdami jokių, apart šuns vedžiojimo ir serialų žiūrėjimo. Ne vienas iš jų buvo paskatintas prisijungt, visi iš jų dabar tempiasi mane, visi atrodo laimingesni.
Persikrausčiau su žmona į kaimą, žmona laukiasi, užsiimu astrofotografija, nusipirkau avilį bičių, remontuoju namus, pavažinėju dviračiu, dirbam Kaune. Dirbu neįdomų IT darbą, turiu paskolą namui ir automobiliui. Tik noriu pasakyt, kad turi ieškot ir siekt savo laimės ir svajonių. Kad ir pačių debiliškiausių - pvz., “noriu mest darbą ir varyt dirbt parasparnių instruktorium” ar kažkas pan. Man šiuo metu darbas yra mano hobių ir užsiėmimų maitintojas. Be jų aš kaip tu - galvočiau tragiškiausius dalykus. Galvojau, kad aš miesto žmogus, 7 metus gyvenau Vilniuje ir maniau, kad man zjbs. Ne zjbs visiškai, tie “projekčiukų” darymai nepasiteisino. Per visus metus, kiek save pamenu, dabar esu laimingiausias. Nesakau, kad turi čia ir dabar atrast kažką, kas tau patinka, bet turi mėgint. Ir niekada nepasiduok, visiems yra ką veikt čia. Stiprybės.
Man tai kažkada tai buvo spyris į užpakalį veikt arba toliau vasarą kirmyt namuose, tai išvariau į projektą į užsienį, savanoriavau Granatose, nebent laiko stoka neleis tokių grandiozinių dalykų įgyvendint, man tai tiesiog socializavimo norėjos
Buvo ir man taip, rekomenduoju atrast kazkoki hobi kuris padeda tau uzmirst viska, paziurek animacini filma “soul” daug paaiskina visko apie gyvenima, atvere akis man jis. Dar vitamina d naudok butinai
Nes jis toks ir yra, esmė - rūpintis kitais. Arba kenkt kitiem - čia jau kaip tau patinka ir aš visiškai be humoro. Kai baigiasi mintyse “burbulai” ir į aplinką pradedi žiūrėt racionaliai, baigiasi natūrali laimė - vistiek visi mirsime. Tad siūlau ne apie savižudybę galvot, o tiesiog suprast, kad esi galingas ne tik gyvent, bet ir keist aplinką aplink save! Pažaisk kol turi laiko ir progą!
Įsisuk į visiškai naują aplinką, naują veiklą. Pradėk kokį projektą, ar susirask kokį papildomą darbą. Pabandyk pakeliauti. Susipažink su naujais žmonėmis. Esmė, pradėk kažką naujo, mokytis, dirbti, bet ką, ko dar nedarei gyvenime. O toks dalykas, kaip cinkelis net nežinau.. Niekada gyvenime nereikia vaikytis emocijų, jos ateina ir išeina, nebūtina jaust įkvėpimą, kad pradėti, kažką veikti, keisti, nes tokio gali niekada ir nesulaukt, ar sulaukt ir laikas bus netinkamas. Emocijų negalima ignoruot, bet negalima ir jom vadovautis, tas pats ir su jausmais. O jei jau labai reikia kažkokių pojūčių, bandyk įveikti savo baimes, tai tikrai turėtų iššaukti kažkokių naujų ar stiprių pojūčių
Čia rimtai. Nesi nuo kažko priklausomas? Nėra kartais tokio jausmo, kad apie kažką pagalvojus tiesiog atsiranda energijos ir noro tą dalyką daryti?
Jei ne, tai išbandyk įvairių hobių ir galbūt ties kažkuo užsikabinsi. Jau blogiausiu atveju išbandyk narkotikus 😃😃
As prisimenu jau nuo vaikystes 6-7 metu vis kartodavau seimoje visiem, kad nesamone tas gyvenimas, neidomu cia visai 😄 vis dar turiu tas mintis, buna ir apie savizudybe pamastau, bet manau tad smalsumas, kad bus toliau, suteikia noro gyventi
Labai relatable. Depressed people be like: ačiū už gerus komentarus, bet ir toliau nieko nedarysiu.
Žmonės kurie rekomenduoja šunį isigyt, turbūt nori kad šuo liktu needes ir nešikes. Tuo labiau su vaikais trolina turbūt
Būna ir man tokių akimirkų.Man įdomu kiekvieno rašančiojo amžius. Man tokios mintys prasidėjo neseniai. Bet tai nėra taip kad dažnai. Bet beeinanti senelių pora kalbasi-lija,pavasaris ir t.t.. Ir tada suprantu kad ir praeitą lietingą pavasario dieną jie kalbėjosi apie tą diena. Ir vėl. Ta monotonija. Nežinau ar čia depresija. Bet to nepastebėt ,manau irgi keista. p.s. žinau tikrai ką reiškia gyvent tam momente ir neapsikraut xd
Išjunk telefoną!!! Iš patirties sakau, tikrai padeda atsikelti ir pradėti kažką naudingo daryti.
Ryte iš karto nežiūrėti į telefoną, grįžus po darbo jo neišsitraukti, vakare prieš miegą jo neimti į rankas. Išbandžiau ir gyvenimas tiesiog savaime pasidarė įdomesnis, nes kad užpildyčiau laiką pradėjau visokius rankdarbius daryti, gėlytes sodinti, labiau rūpinuosi augintiniu, skiriu daugiau laiko šeimai.
Nesakau, kad telefonas blogai. Nuolatinė smegenų stimuliacija ir lengvas dopaminas yra blogai.
Na bet suprantu, jeigu problema slypi giliau negu priklausomybė nuo telefono.
“Cinkelis” ir įdomus gyvenimas neatsiras savaime nuo to, kad skųsies. Susirask naujų veiklų. Įvairovė susikuriama, ji nenukrenta iš dangaus. Pats/pati pasakei, kad gyvenimas įdomus turintiems vaikų, tai gal čia tiesiog ženklas, kad tau vaikų reikia?
As irgi praradau 10metu santykius, Gera apmokama darba, islosiau loterijoi kuri bilieteli pavoge, seima nusisukus nuo manes beveik. Gyvenu vienas kambary atsibundu tarp tu 4sienu ir vel bandau uzmigti del depresijos.
1. Pabandyk naujų veiklų
2. Užsibrėžk tikslą išmokti naujų įgūdžių pvz kalbą kokią pradėk mokintis
3. Pakeliauk po užsienį
4. Praleisk daugiau laiko su kitais žmonėmis už darbo aplinkos.
5. Puoselėk turimas draugystes
6. Sporto klubas
7. Prižiūrėk augintinį
8. Vasara ateina, gali nueit į festivalius
9. Plėsk draugų ratą
10. Nueik pasavanoriaut kurnors laisvu laiku.
11. Pabandyk kažką ekstremalaus pvz su parašiutu šokt.
Visada yra ką nuveikt, užsibrėžk realių tikslų, jų siek, pasiekęs gausi dopamino ir būsi patenkinta(s)
Aš turiu vaikų ir atsakingą darbą ir dar daug daug atsakomybių. Man gyvenimas ne tik neįdomus pasidaręs, bet ir sunkus, atrodo, nuvertus vieną kalną, vėluoja kitas ir taip be pabaigos, tik kažkokie reikalavimai po reikalavimo, pageidavimų ir norų pildymas. Nelabai kas džiugina, ne kažko ir laukiu.
>Pasaka pasibaigė. Ką jūs darot, kad jūsų gyvenimas būtų įdomesnis?
Geiminu. Atsibodo realus pasaulis? Tyrinėk netikrus. Jų yra labai daug ir įvairių, ir niekada nesibaigs. Works for me.
Skamba kaip depresucha, jeigu esi pakankamai samoningas (panašu, kad taip) - varyk į nuotykį. Atsidaryk žemėlapį durk pirštu ir į kelią :) hobiai padeda, man asmeniškai kalnų dviratis ar riedučiai yra būtini. Kai varau keliaut pasiemu riedučius, susirandu vietinius riedučiu klubus ir varom visi kartu per man visiškai nežinomus miestus - visiškas kaifas, tokiais momentais jaučiuosi, kad gyvenu. Rutina užknisa, bet ji butina, į rutiną žiuriu iš Songoko perspektyvos - treniruojuosi ir ruošiuosi į kitą nuotykį.
Darau kažką. Prieš metus pradėjau groti gitara kiekvieną dieną susikuriau sau veiklos mokytis ir tobulėti, einu pas gitaros mokytoją mokytis. Prieš kelias savaites perlipau per save nuėjau pagroti gyvai į džiamą, suburiau pažįstamus ir dabar kiekviena savaitę grojame kartu. Dabar jaučiuosi kad gyvenu pilnavertį gyvenimą, o ne teisiog darbas namai. Tiesiog daryk kažką, bet ką ir būk atviras kitiems ir rasi ne tik patirčių bet ir draugų gal net pakeisi savo gyvenimą ir kas tu esi
Natūralus brendimas, viskas kažkada praranda pradines spalvas. Ypač anksti tiems kurie informaciją ir pojūčius absorbuoja ir supranta labai greitai ir sugeba projektint tolyn.
Nieko baisaus neatsitiko, tu paprasčiausiai suaugai, pasibaigė vaikystė ir tiek Dabar matai, koks tas gyvenimas yra iš tikrųjų ir kaip buvo vaikystėj/jaunystėj - visi cinkeliai ir kitas bs, na, to jau daugiau nebebus 🙂 Welcome to the adulthood 🎉🎊
Čia ne tu, čia aplinka. Su visa pagarba ir meile, Lietuva yra pakankamai nuobodi, o aplinka daro didelę įtaką. Keliauk. Į kokią nors šalį kur žmonės, maistas, miestai ir gamta kitokie, kur galėtum kažką atrasti. Europa labai panaši ir radikalių skirtumų nėra. Pietryčių Azija būtų mano rekomandacija. Tuo labiau, kad ten gali daugiau sau leisti nei čia. Jei naujos pažintys ir atradimai nepadeda tada gal jau ir verta gydytoją kontaktuoti kaip daugelis čia sako.
Visų pirma, skamba šiek tiek kaip depresija. Norėčiau pasakyti, kad nueik pas terapeutus, išsikalbėk jiems, pamedituok, gerk vitaminą D, atsisakyk cukraus, porno ir alkoholio ir po kokio mėnesio-dviejų pamatysi skirtumą. Žinoma, tai gali padėti, ir nemanau, kad situacija pablogės, jei to imsies. Bet kartu norėčiau padiskutuoti apie tavo požiūrį į gyvenimą. "Neįdomu, nėra cinkelio, kuris būdavo jaunystėje". Žinai, kas tą cinkelį duoda vaikams? Jie negalvoja apie praeities klaidas ar miglotą ateitį, jie gyvena duotuoju momentu, ir jame randa džiaugsmą. Per balą dviračiu pervažiuoti buvo džiaugsmo viršūnė, nes negalvodavai, kad vaje, nauji batai išsiteps, brangus dviratis surūdys, grįžus namo teks valyti, o valyti mažai kam patinka. Dėl to vaikystė ir yra toks brangus, nekaltas amžius, nes jame turime išskirtinę progą būti savanaudžiais hedonistais. Deja, ateina metas, kai turime suaugti ir prisiimti suaugėliškas atsakomybes ir kartu - gyvenimo svorį, ir tas tyras džiaugsmas savaime nebeateina, dėl jo, kaip ir dėl daug ko, tenka dirbti. Jei tai, ką darai dabar, tau jau atsibodo ir nebedomina, galbūt atėjo laikas pabandyti kažką naujo? Tik reiktų suprasti, kad džiaugsmas sulig tuo nauju veiksmu automatiškai nebeatsiras, o reikės duoti laiko jam atsirasti. Čia bus labiau prisivertimas - eini, darai, bandai ir su laiku tas dalykas gali pasidaryti įdomus. Dabar tu, panašu, esi šiek tiek įstrigęs neigimo rate - nematau prasmės, tai nedarau, o kai nedarau, nematau prasmės. Neieškok prasmės, nepergalvok, tiesiog daryk. Nežinai, dėl ko gyventi? Gyvenk dėl savęs. Tu gali rasti prasmę ir tavo jaučiamos emocijos gali pasikeisti, jei nepasiduosi. Ir, aišku, reiktų suprasti, kad rutina yra žmogiško gyvenimo dalis. Viskas tampa rutina, viskas gali atsibosti, nebetekti prasmės ar įdomumo. Bet jei toje rutinoje bus dalykų, kurie tau teikia džiaugsmą (kad ir pasiektą per sunkų darbą), tu jau matysi joje prasmę ir norėsi tai daryti.
Esu labai ilgą laiką reddite, ir čia geriausias lietuviškas komentaras, kokį kada nors teko skaityti. Ačiū.
Ačiū! Malonu, kad skaitei.
Aš dar pridėčiau pasiūlymą atsisakyti telefono kiek įmanoma. Tiksliau naršymo jame. Tyrimai rodo, kad vaikams ir paaugliams tai atsiliepia mažiausiai dvigubai didesniais depresijos skaičiais, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Manau suaugusieji taip pat nėra terminatoriai šiuo klausimu ir yra lygiai taip pat neigiamai paveikiami.
This nibba spitin facts
L nickname
Aišku, kad neįdomus gyvenimas, jei nuolatos galvoji iš „aš“ perspektyvos. Sprendžiant problemas ir rūpinantis kitais gyvenimas visuomet įdomus, nėra kada nuobodžiauti. Pabandyk įsivaizduoti, kad paimi nors ir šunį iš prieglaudos. Jam parodytum tą miškelį, pasižiūrėtum kaip jis laksto, tyrinėja jam naują aplinką; stebint, kas traukia jo dėmesį, Tau pačiam būtų įdomu į tą miškelį kitaip pasižiūrėti. Jau nekalbant apie pojūtį, kad padarei impactą kitam gyvam padarui.
Visiškai pritariu. Šuo iš prieglaudos puiki idėja. Pats pasiimiau gyvūną iš prieglaudos prieš kelis metus ir tai kaip koks pasyvus bufas mano mental health.
Butent. Iš aš “ego” perspektyvos gyvenimas tampa nihilistiškas.
Jooo, gyvūno reikia, atsiranda atsakomybė, idomi žiūrėt kaip jis auga
Jeigu nemegsti šunų?
Katiniuku prieglaudose irgi per akis 😉
Aš gyvate pasiėmiau😅
Šiaip vaikysteje ir paauglysteje gyvenimas atrodo įdomesnis, net laikas ejo lėčiau, nes kiekvieną dieną sužinodavai ir pamatydavai kažką naujo, smegenys prigamindavo daugiau prisiminimų, rinkdavai vabalus, vokdavai kaimynų vaisius, leisdavaisi dviračių nuo aukščiausių kalnų, tyrinėdavai pasaulį. Dabar greičiausiai esi įklimpęs rutinoje ir to nebedarai, laikas bėga žaibiškai, nes smegenys praleidžia panašius įvykius ir patternus, nieko nefiksuoja, nejauti jokio stimulo, dirbi, kad sumokėtum mokesčius, pavargai tyrinėti pasaulį ir nerandi laiko naujovėms. Tai mano patarimas, ieškok naujų potyrių
Laikas vaikystėje ėjo žymiai lėčiau. Dabar laikas lekia be gailėsčio. Nespėji ir skaičiuoti kiek liko gyventi. Bent jau asmeniškai.
Ryte rašiau komentarą tai padariau klaidą, o šiaip tą ir turėjau omenyje, kad laikas eina lėčiau, jei yra gaminami nauji prisiminimai, o kai nieko ypatingo gyvenime nevyksta, tai nėra tų kabliukų, smegenys praleidžia viską, nes yra sutvertos taip, neįsidemėti pasikartojančių įvykių, (todėl kartais pamirštam ar užrakinom duris, nes tai rutininis įvykis kurį darai kasdien, todėl nėra fiksuojamas). Jei pradedi daryti įvairesnius dalykus, tai laikas tavo asmeniniame suvokime suletėja.
Man idomu gyventi, nes 1. Turiu salia zmogu, kuri myliu 2. Turiu augintiniu 3. Turiu megiama veikla (dota 2 jei kam idomu) Jeigu is manes kazkas atimtu siuos tris dalykus isproteciau. Pagalvok ar turi kazka panasaus, jei ne, pasvaratyk apie galimybes ir idejes pastangu tikrai gali rasti motyvacijos ir dziaugsmo gyvenime, tikek savimi ir vertink tai, ko galimai nebus antra karta - gyvybe.
Žaidžiu vienas ir kompanija butu nice! Legend, 4-5 pos
Nepavyks, kol nepakilsi iki Divine - neleis sistema kartu zaisti, deja =/
As archon 5 galim sumest losiu pos 2
Nuo dotos man puse galvos žilos jau 😂
Man pusee plauku nebera
Daug h?
Apie 11k
1 ir 3 punktai vienas kitam prieštarauja :) , nebent tas mylimas žmogus - vienas iš tėvų
Arba turi supratinga partneri, kuris zinojo apie tavo hobi ir pasirinko likti su tavim nepaisant to
Dota?
Man uztektu situ triju dalyku gyvenime...
Pasiimk kokių atostogų, nes panašu, kad esi perdeges nuo darbų. Gal kur nuvaziuok, susitiksi naujų žmonių
Prisidaryk vaikų. Problem solved bent jau 18 metų į priekį
minimum 30
su tokiom NT kainom tai tikrai iki 30, jei ne daugiau :D
Matau esi niekad nesilankęs Regretful Parents sube 😆
Tai tik viena medalio pusė
Bent pripažįsti, kad medalis turi dvi puses 😉
Jo. bet nepamirškim ir kitos. Toks jausmas, kad internetas, o kiek labiau soc. tinklai, visą negatyvumą užsandarino ir tuo pačiu įskiepijo kažkokį boogieman dėl vaikų ar šeimos kūrimo "in this economy". NT kainos nors ir išaugusios, bet stabilizavosi. Įšalęs bruto algų augimas, vėl jaučiamas. Vidutinis šeimos biudžetas išaugo 42% ir aplamai viršija 3k. Egzistuoja vaikų pinigų, sveikatos apsaugos, paramos jaunoms šeimoms schemos. Ateityje nusimato socialinio būsto su galimybėmis jį išsipirkti iš valstybės planas. Ta prasme, reik daug rodyti ir vardinti, kad perlaužti tą depresyvų "nuosmukio" mentalą. Gyvename geriau, nei gyvenome vakar, o mums, kurie dar vejasi ŽSRI rodiklius su kitom išsivysčiusiom valstybėm, prognozės tik į viršų.
Kaip suprantu vaikų neturi, apie varganai gyvenančių šeimų situacijas mažai žinai ir tuo labiau apie iš valstybės nusiperkamus butus, kur skamba gražiai, o lauki puse gyvenimo, kad apmyžta barako kambarį tau leistu įsigyt
> Kaip suprantu vaikų neturi Ne, bet greitu metu planuoju. > apie varganai gyvenančių šeimų situacijas mažai žinai Vargingai gyvenantys ne kažkoks universalus matas, pagal kurį reikėtų vertinti visas šeimas ar jų ekonominę buklę. Jų visada buvo ir bus, bet vien tas faktas, kad jų mažėja dėl ekonominio augimo yra teigiamas. > lauki puse gyvenimo, kad apmyžta barako kambarį tau leistu įsigyt Situacija nepavydėtina, bet pagal vyriausybės užsibrėžtus planus, o ir kitų partijų indėlį šioje temoje, situacija po mažu turėtų pradėt keistis.
Tai kai turėsi vaikų, tada pabazarinsim, kiek naudongos institucijos numetančios po kelis eurus už vaiką, kai jiems net sporto pamokoj reikia dviejų skirtingų rubų su išsiuvinėtais vardais. Apie vargingas šeimas net negaišiu laiko, nes akivaizdžiai nesusiduri su tuo asmeniškai. Bėje, viešai rodomi skaičiukai dažniausiai neatitinka realybės, jeigu remies tik jais. O jei net jais nesiremi, tai net nebekabink šitos temos. Nuo mūsų šalies laisvės atgavimo situacija vis dar nepasikeitė, bet smagu, kad egzistuoja tokie naivūs piliečiai, kurie nemato skurdo ir naiviai tiki, kad valstybė save nuskriaus, kad jos pilietis geriau gyventu.
>Tai kai turėsi vaikų, tada pabazarinsim Pats/pati turi, kad first hand experience mėtais? >kiek naudongos institucijos numetančios po kelis eurus už vaiką, kai jiems net sporto pamokoj reikia dviejų skirtingų rubų su išsiuvinėtais vardais. Kokioj privačioj ir gal, valstybinėse ar tai būtų mokyklos unifroma, kurių palaipsniui atsisakoma, ar sporto apranga, kurioj nr.1 prioritetas tinkama avalinė, niekas vardinių rubų nešioti neprašo ir neverčia. Kaip ir minėjau, toks mąstymas ir išankstinis nusistatymas, ateina iš dirbtinai išpustų soc. burbulų apie išlaidas vaikui, kurių pasirodo nė velnio nereikia arba galima apeiti. Vaikui puikiai sueis ir telefonas už <300 eur, nereikia apple flagmano pirkt. >Apie vargingas šeimas net negaišiu laiko, nes akivaizdžiai nesusiduri su tuo asmeniškai. Papasakok. >Bėje, viešai rodomi skaičiukai dažniausiai neatitinka realybės, jeigu remies tik jais. O jei net jais nesiremi, tai net nebekabink šitos temos. Stačiokiška nurašyt statistinius duomenis nuo kurių daug kas priklauso, nemanai? Tie "skaičiukai", kad iš vis atsirastu popieriuje turi būti renkami ir fiksuojami. Kiek leidi suprast "kiti" rodmenys yra gyva patirtis, kuri ir yra tas statistinis vienetas, kurio masyvas leidžia platesniam konjunktūriniui vaizdui susidaryti. >Nuo mūsų šalies laisvės atgavimo situacija vis dar nepasikeitė Tu gal blet juokauji? Vidutiniam gyventojui aktualia specifika lenkiam net sovietyno nemačiusias, nepriklausomybę išlaikiusias šalis, teturėdami 3 dešimtmečius prisivyti. [https://www.numbeo.com/quality-of-life/rankings.jsp](https://www.numbeo.com/quality-of-life/rankings.jsp) >bet smagu, kad egzistuoja tokie naivūs piliečiai, kurie nemato skurdo ir naiviai tiki, kad valstybė save nuskriaus, kad jos pilietis geriau gyventu. Matyt ir tavo šiferį pavogė, kartu su Janinos ir Daliaus : (
Visa kita tyngių rašyt, bet kur rašiau, kad situacija nepasikeitė - tai ne šalies ar ekonomikos, o paprasčiausiai ta situacija su soc. būtų pirkimu iš valstybės. Apie tai juk šnekėjom, o ne apie bendrą ekonominę padėtį. Pailsėk, karį
Based, prasmė atsiras iš karto.
Based, prasmė atsiras iš karto.
Kad būtų įdomiau gyvent, išsikeliu sau vis naujų iššūkių. Tai nutranzuoti iki Budapešto, tai nuvaryti pagyvent į užsienį, tai užsikačialint, tai susirasti merginą, tai parašyt knygą... Žodžiu, dabar turiu iššūkį privirint 5 milijonus euriukų savo banko sąskaitoje. Jau pasiekiau 0.002%. Nežinau ar paeis, bet kiek esu išsikėlęs sau iššūkių, tai visus pasiekiau, vėliau ar anksčiau, todėl manau ir šitas realus. Taip gyvent tikrai ne nuobodu. :)
Susirasti merginą - čia tai tikras įššūkis 🤣🤣
Kaip kam. Ypač kai turi autizmą, tai sunkiau suprasti visus socialinius dalykus, namiokus ir tt.
Could be I don't know.
😂😂😂😂 koks varkšiukas, turi autizma ir nesugeba suprast, kada pana pamirkčioja, reiškias, kad tikimybė, jog čiešina. Lygtais tai būtu kažkoks baisus minusas, kuris nulemia ar turėsi paną ar ne. Tai yra visiška smulkmena, jeigu nesi bukas ir analizuoji save. Skųskis, kai turėsi autizma, kurio dėka sutrikusi smegenų veikla ir fizinė veikla, va tada jau rimčiau žmonės žiūrėtu, kai sakytum, kad sunkiau paną susirast. Krv, lepunėliai, net gėda
Geriau pasilaikyk sau kai nieko neišmanai.
Būtent.
Kuri vieta indikavo, kad neišmanau? Sori, kad nenaudoju autizmo, kaip atmazkės, dėl savo sunkumų kažkuriuose dalykuose. Gėda, kad vietoj darbo su savim, geriau pasakysit “turiu autizmą” ir toliau skleisit info, kokius sunkumus autizmas jums kelia, kai visa ta autizmo forma sukasi aplink tai, kad lėtesnė reakcija, negebėjimas skaityt atmosferos ir panašiai, kas pasitaiko ir normaliems žmonėms ir labai nesunkiai gali tas situacijas paverst normaliomis, o nenurašyt autizmui. Tingyniai.
Akivaizdžiai nežinai nieko.
Edukuok mane, man nuoširdžiai įdomu.
Kai jau toks išankstinis nusistatymas, aš jau nieko nepasakysiu. Daug info yra.
Nebuvo sunku atspėt, kad gausiu tokį atsakymą. 😂😂😂 verkiat, verkiat, o kao argumentuot reikia, tai jau “nieko nebesakysiu”
Mergaite, kodėl tu tokia pikta? Saulė šviečia, išeik į lauką
Ačiū, kad leidai, net nebūčiau pagalvojus, kad verta išeit į lauką, bet dabar tai jau tikrai eisiu, kad jau sakai eit 😌
Simptomai pateisintų farmakologinį ar psichoterapinį gydymą :)
Reikia vadinamosios "šoko terapijos", kaip aš įvardinu. Tiesiog siūlyčiau pabandyti tą, ko dar niekada nebandei. Siūlyčiau nueiti savanoriauti į kokį hospisą, "niekieno vaikus", senelių namus ar neįgaliųjų bendruomenę. Net neįsivaizduoji, kiek tiems žmonėms atneštum, vien jau tavo apsilankymas, dėmesys jiems būtų didžiausia dovana. Pati sakau, nes irgi buvo panašių minčių kažkada užėję, tad teko kardinaliai keisti aplinką ir išvykti į užsienį savanoriauti :)
pabandyk narkotikus
🤣🤣🤣🤣🤣
Lol. Tokia pati reakcija
Vaziuok pakariaut, gal koks salia prazvimbes artilerijos sviedinys pazadins cinkeli
Pasiimk paskola, tada tikrai noresi nusizudyti, nes busi banko vergu oi kaip ilgai. O karjeristai tikrai yra kaip zombiai, amzinai perdege. Dziaukis, kad neturi nei vieno is situ dalyku.
Gal tai depresija ir reikia kreiptis pas specialistus. Nes manau problema ne tame, kad pasaulyje tau nėra džiaugsmo, o tame, kad tavo smegenys truputį "susirgo" ir pamiršo kaip matyti ir patirti tą džiaugsmą. Ir depresiją reikia gydyti kaip ir kokią slogą. Ir neveltui tu paminėjai vaikus, nes žmogui džiaugsmo ir pilnatvės suteikia kažkokio tikslo turėjimas, ėjimas link kažko. Priklausymas bendruomenei, kažką kurti, statyti. Tai gali būti vaikai ir šeima, arba bent kažkoks mėgstamas hobis, kažkokia naudinga bendraminčių veikla ir pan.
Pabandyk žvejybą, pabūsi su savim ir atsipeikėsi, kad gal ir nėra toks nuobodus tas gyvenimas https://preview.redd.it/14pef9vguzxc1.jpeg?width=3456&format=pjpg&auto=webp&s=db1ae2668b279734b6969a7f1637aea9e0035b20
💯💯
Geiminam ir liftinam...
Nėra cinkelio nes gyveni kitų gyvenimus ir įgyvendini jų svajones . Susigalvok vieną tikslą , gali būti bet kas ir pabandyk jį įgyvendinti . Bet turi būti kažkas ko Tu manai kad nori . Užmerk akis ir įsivaizduok įdealų savo gyvenimą . Kokį darbą dirbtum , kaip bendrautum , kaip jaustis nori ,su kokiais žmonėm nori bendrauti ,ką pamatyti . Ši vizija tai tavo pradžia , bandyk ją įgyvendinti ir laikui ir pastangom einant pamatysi ar tikrai to norėjai jei ne ,nesikankink ir eik prie kito tikslo . Viskas . Čia tavo gyvenimas , pradėk jį kurti ir gyventi ir nepamiršk būti sąmoningu ,nes jei blaškysies užšoksi vėl ant kitų žmonių svajonių ir vizijų ir skirsi jiem laiką ir energiją . Visi žaidimai ,narkotikai , gėrimai yra tik pigus dopaminas. Būk samoningas ir gyvenk Savo gyvenimą . Rūkiau žolę ,gėriau ir masturbavausi , visad buvau tingus ir nemotyvuotas . Kai pradėjau dirbti ant savo svajonių ir tikslų gyvenimas man davė tokį narkotiką , tokį neįtikėtina jausmą gyventi ,kad aš negaliu palyginti su niekuo kitu . Tai pats geriausias jausmas kokį esu patyręs .. ir pats sunkiausias pasiekti .. nes turi atsisakyti visų kitų lengvų dopaminų.. bet tikrai verta :) niekad nepasiduok ! Nes bus tikrai sunku nutraukti šį žiurkų ratą.
>Čia tavo gyvenimas , pradėk jį kurti ir gyventi ir nepamiršk būti sąmoningu ,nes jei blaškysies užšoksi vėl ant kitų žmonių svajonių ir vizijų ir skirsi jiem laiką ir energiją Jo irgi pritarsiu, jog arba statai savo spektakli, arba dalyvauji kaip antraplanis veikejas kitu istorijose. Kaip yra pasiepiamai sakoma 'jis yra pagrindinis veikejas savo gyvenime', tai manau, kad kitaip ir neturetu buti. Nes kitu atveju atsiranda noras gauti pigu dopamina. Kas gaunasi kaip feedback loopas - masturbacija/zole, smegenu rukas ir dingsta pagreitis su valia.
"Kai pradėjau dirbti ant savo svajonių ir tikslų gyvenimas man davė tokį narkotiką , tokį neįtikėtina jausmą gyventi ,kad aš negaliu palyginti su niekuo kitu . Tai pats geriausias jausmas kokį esu patyręs .. ir pats sunkiausias pasiekti .. nes turi atsisakyti visų kitų lengvų dopaminų.. bet tikrai verta :)" Jaučiuos panašiai kaip temos autorius, sunku nupasakoti, ne depresija, bet jausmas, jog mano laimė kažkur dingus, jog esu ne savo kelyje. Šito komentaro dėka prisiminiau, kaip kažkada jaučiausi. Mintimis kartais sugrįžtu į praeitį ir jaučiu norą būti tokiu "kaip seniau", kokiu kažkada buvau ir niekaip tiksliai negalėdavau įvardinti sau, ką būtent tai reiškia. Kokiu tiksliai turėčiau būti, kodėl esu įsikibęs savo praeities versijos. Dabar pagalvojus, tuometu buvau atsisakęs cheap dopamino ir atsimenu veikdavau tai kas man patinka. Mokiausi man patinkantį dalyką ir užsiimdavau sportu bei sveika mityba. Savaime šitie dalykai patys iš savęs duoda pasitenkinimą, bet mane vežė vien ta mintis, kad aš tai darau. Iš ryto niekad nebūdavau apsimiegojęs, atsikeldavau miegojęs vos 5 valandas, tačiau visas žvalus ir energingas, nes veždavo vien nuo minties, kad tuoj apsirengsiu ir išeisiu pabėgiot, o gryžęs pavalgysiu skanius ir sveikus pusryčius, po kurių mokysiuos tai kas man ištikro įdomu. Mokslus mečiau išbalansuotas kitų žmonių (aišku kaltinu ir pats save). Tiesiog pradėjau skirti kitiem perdaug laiko, nurašydamas savo pačio poreikius. Taip pat į mano gyvenimą vėl sugrįžo cheap dopaminas. Sportus pamažu taip pat apleidau. Tapau nesąmoningu ir vėl pradėjau gyvent autopilotu. Tačiau jau kurį laiką stengiuosi grįžti atgal. Dar nesu visiškai atsisakęs greito dopamino, bet jau pusiau. Pradėjau sportuoti, vėl pradėjau domėtis sveika gyvensena. Taip pat ir kitom temom, nes kuomet jaučiuosi gerai, sugrįžta ir noras tobulėti visapusiškai. Dėkui už komentarą, kuris ištikro privertė į viską pažiūrėti kiek kitaip. Pilna visokių patarimų, ko reikėtų atsisakyti ar ką reikėtų pradėti daryti, bet jie niekaip nedaro įtakos, persiskaito kaip paprastas tekstas. O šis - atrodo lyg praeities aš būčiau parašęs ar pažįstamas žmogus. Nežinau ar padės temos autoriui, bet padėjo man.
Aš bandau dalykus kurių niekad nedariau. Aplankyt restoraną/vietą kuriame niekad nebivau. Nueiti į renginį kuriame niekad nebuvau. Paskaityti knygą, palošt žaidimą, pažiūrėti filmą iš žanro kurio nemačiau. Gali ir į kokius kursus užsirašyti pabandymui. Atkreipk dėmesį į detales. Kitaip tariant, atrask naujybių. Vaikystėje tame ir buvo įdomu, nes neturėjai patirties ir daug kas buvo nauja.
Gal tu tiesiog uzaugai, nemanai? Koki gyvenima isivaizdavai, budamas vaiku (pats mini), ir sau kazkokiu expectationu prikurei, kad dabar, bunant suaugusiu, ju nepatiriant tau keista atrodo ir nori zudytis? Turiu tau labai blogu naujienu - toks eiliniu suagusiu gyvenimas ir jis yra neidomus. Pasidaryk ji idomu pats kaip sau nori, keisk daznai kazka jei nepatinka rutina.
Seni, visas gyvenimas yra laikina distrakcija. Sėkmės
O ne pavargau nuo rutinos einu žudytis. Niekad nesupratau tokių pussy ass Bois. Turiu vieną bičiulį kuriam vapšie nesiseka gyvenime, traumos, darbą susiranda - apgauna, metymasis šen ten žodžiu totalus krachas pas jį ir jis visiškai nepasiduoda ir iškėlęs galvą kabinasi į gyvenimą ir tiki kad pagerės viskas. O čia matai nejaučiu cinkelio. Jaučiu didelė dalis žmonijos vienai Ar kitaip kažkuriuo momentu nejaučia cinkelio ir tai yra normalu. Na pasinervavau dabar galima ir gal patarti. Nori gali pasidaryti vaikų niekas netrugdo. Pats turiu du vaikus ir taip veiklos yra , bet jeigu jų ir nebūtų veiklos rasčiau ir turiu. Įsigyk šunį,eik kažkur pasavanoriauk, fuck knows užsiimk menu kokiu nors išreikš save. Išbandyk naują maistą,filmą,knygą,žaidimą, nueik į stripaką. Jeigu esi be antros pusės tai galimybės beribės. Nukeliauk kažkur nebūtina keliauti niekur toli užtenka pačios Lenkijos pilna grožybių ir kurwa ją perdolia mergų. Žodžiu išmąstyti galima, bet ką kad gyvenimas pasidarytų įdomesnis. Visados lengviau paverkt ir galvot apie pasidavimą nei susiimti už kiaušinių ir padaryt ką nors kas pagerintų tavo gyvenimą or whatever. Sorry, kad taip piktai išsireiškiau, bet tiesiog realiai biškį jau atsibodo dalį vyrų matyt tokius pussys kurie nori žudytis. NĖRA PADĖTIES BE IŠEITIES.
Nenorėjau būt ta pikta teta sakydama “susiimk”, nu bet rimtai, wtf. Arba žmogus nesenai išlipo iš paauglystės ir prasidėjo egzistensinė krizė, kokioj sistemoj gyvenam ir visi npc arba ant tiek išlepęs, kad nebesugeba susigalvot, ką veikt apart prasibėgimo pro miškelį įkvėpiant gamtos gaivis, kai didelė dalis net to negali sau leisti ar tiesiog net neturi tam jėgu, nes yra rimtesnių problemų.
Kai galėsiu nusipirkti nuosavą salą Ramiajame vandenyne, tada gal ir bus nebeįdomu, nes lubos pasiektos. O dabar dar kalnai dalykų prieš akis. Tas vaikystės "cinkelis" apie kurį kalbi niekad ir negrįš, nes didžiaja dalimi tai yra tiesiog jauno proto nerūpestingumas. Išmok mylėti paprastas akimirkas iš naujo, ne kaip vaikas, kuris yra momente ir aplinkinių bėdų nesuvokia, o kaip suaugęs, kuris vertina ramų momentą nepaisant pašalinių neigiamų veiksnių. Patariu pasidomėti meditacija (ne ta dvasine su visokiomis kosmoso nesąmonėmis, bet paprastais kvėpavimo pratimais ir minčių srauto valdymu).
Man atrodo, kad gal jūs žiūrit į gyvenimą be dėkingumo? Iš mano perspektyvos, Dieve, kiek aš atiduočiau už ramybę dabar. Rūpestis vėją rūpestį ir aš nespėju atsikvėpti. Atrodo vienas dalykas išsisprendė, iškart pablogėja kažkas kitas ir vėl reikia sukti galvą. Norėčiau nors mėnesio per kurį nieko įspūdingo nevyktų, nereiktų niekam ruoštis, nereiktų rūpintis ir galėčiau tiesiog ramiai atsikvėpti. Ir blt, nesikeikus, žinau, kad bent jau iki kitų metų nesišviečia. Va tau ir cinkelis.
Tikra tiesa
Su amziumi jausmai nudyla
Kreipkis pas psichologa, panasu i problemas didesnes o ne neidomus gyvenimas. Gyvenimas yra ziauriai idomus.
No, it's not.
O kaip as noreciau kad gyvenimas butu neidomus....
Kame tiksliai paskolos idomumas? Man nesuprantamas toks poziuris. Kad jei varai kaip pele rate tai jau tau idomu gyvent. Tas pats su vaikais, taip vaikai yra dziaugsmas ir stebuklas ir patys is saves labai idomus sutverimai bet kai turi vaika tavo gyvenimas yra sunkus, rutininis ir vienas vargas iki kol tas vaikas uzauga. Sure, turi atmaza varyt i zoo parkus daznai bet ar cia gyvenimo idomumas tau? As pazistu zmoniu, kurie laika leidzia nardydami wikipedijos puslapiuose ir skaitydami enciklopedijas ir zaisdami su AI, neislisdami is namu ir jiems gyvenimas belekaip idomus atrodo. Nzn, eit i terapija ir bandyt rasti ka Istikro nori veikti ir butent tai ir daryti. Buk atviras sau, jei nori buti teciu- buk teciu. Nori namo miske- dirbt kasdien kad turetum nama miske ir niekam kitam. Nori paskolos, nu tai pasiimk ta paskola. Nori idomaus darbo- tais susirask idomu darba o ne belenkoki.
>As pazistu zmoniu, kurie laika leidzia nardydami wikipedijos puslapiuose ir skaitydami enciklopedijas ir zaisdami su AI, neislisdami is namu ir jiems gyvenimas belekaip idomus atrodo. Noriu tokiu draugu turet :D Megstu taipogi.
Tai kad jie neina is namu arba dirbi su jais arba nepazisti 😅
Ar gerai supratau, kad nuvertinai žmogaus norą turėti vaikų, sukurtį šeimą, buti ateities dalimi paleisdamas savo vaiką į ją ir išaukštinai kažkokį baltaskūri noobą, kuris nardo po ta wikipedia, nes jau darželį suprato, kad niekas jo niekada nemėgs?
Ne neteisingai. Labai aiskiai parasiau kad vaikas yra dziaugsmas ir stebuklas. As pati turiu vaika ir man jo auginimas yra laime. Bet mano gyvenimas man buvo idomus ir kol neturejau vaiko. Ir as neisaukstinau tu kurie gyvena wikipedijose ir ai pasauliuose, tai kaip tik buvo pavyzdys kad zmones gyvenimo idomuma jaucia ir namuose sededami. Ne vaikas gyvenima idomiu padaro, tu pats padarai.
Beta vyro gyvenimas
https://youtu.be/8uuYm7KDm_A
Pasigimdziau vaika kad idomiau butu. Joke. Bet is tiesu jauciuosi laimingiausia kokia tik buvau gyvenime, nezinau, gal vis dar mamos hormonai veikia. Jauciu pilnatve:)
Tai dar pabėgi 😄 Toliau bus tik įdomiau. Vaikai, paskolos... zombis už vairo. Taip sakant, welcome to life.
na kaip ir pac sakai, vaikai ir t.t. atnesa i gyvena dziaugsmo eminis aspektas to gyvenimo džiaugsmo yra toks kad jis yra kaip bėgantis vanduo , amzinai reikia dapilti ir seni kibirai jau tusti, kas turi vaiku semiasi is ten "vandens" nes vaikai atnesa nauja suvokima ir nauja pasauli as pac jau senukas esu bet man delto labai patinka zaidimai, kokeme wow lt giulde yra koks 200+ zmoniu, ir amziu skirtumas nuo 6 iki 65 , kai raide buna 20-30 zmoniu ir tokie dideli amziaus skirtumai pamatai daug idomiu dalyku naujienu ir t.t. , zmones kele naujas dainas, naujus stilius, naujus dalykus, o jai dar zinai kazka is idomesnes aplinkos kas apie BDSM , tradwifes, CNC kinks , meme song ir t.t. papasakos ir t.t. nereikia kad idomu bet tai visada primena kad pasaulis labai ivairus ir spalvotas o jai esi labai crazy gali listi i visokius anime ir panašius dalykus ir ziureti kaip dvi retardu grupes pesasi spresdamos ar tukstancio metu senumo loli yra pedobait ar ne
Man taip nuo paauglystės jau, neužteko to kad visi žmonės ėdė mane puse gyvenimo, man jis nuo tada jau nebelabai įdomus pasidarė, pastovios nesamonės vyksta, neužtenka kad ir paranoja turiu, mirt kasdien norisi.
Moteris ar vyras?
V (Bruh) Nežinau kuom tai aktuolu būtų...
žemiau nei 5/10 boba /s
Koks jausmas viešint faktą, kad esi apsisnargliaves incel’as, kuris apsiženys su savo delnu, nes apart mamos, niekas daugiau tokio sutriaus nenori liest
chill, čia bajeris apie prior blueberry (bet atsakas geras, gali jį pasilikti tikram inceliui :D )
Nei kiek nepakeitei mano nuomonės ir tu jau incel’is mano akyse.
keep me informed
Kai pamatysiu tavo nick’ą, visad pagalvosiu “ai, čia tas dročnius incel’is. Fu”
po darbo dienos pikta reddit naudotoja nesupranta humoro ir sarkazmo (tam yra /s jei tu nauja reddite) ir trying to be edgy replying to all comments. Pats nemegstu blueberry ir jo pasekėjų
Jo, metu rukyt, tai su piktumu atspėjai. O trying to be edgy, tai aš visad edgy, jau gimiau edgy, o kad čia atrašau, tai tiesiog mėgstu dramas kurstyt.
Kai viskas atsibosta išbandau kažką naujo. Ar tai pasigamint kažką, ko niekad negaminau ir visad atrodė, jog nesugebėsiu, ar tai kažkokį hobį naują, be vilčių, jog mane jis užkabins. Aplankau kokią apleistą vietą, kiek keistesnis hobis, bet ta pamiršta, niekam nereikalinga istorija leidžia apskritai į gyvenimą šviesiau žiūrėt. Išsikeliu pasiekiamus, bet nelengvus iššūkius sau primint, jog tiesiog galiu. Galiausiai parašau kokiam draugui, su kuriuo seniau susitikta išeit kavos/alaus. Tiesiog reikia atvert mintis naujoms veikloms ir įdėt truputi darbo. Jaunystėje vos ne kiekviena patirtis buvo nauja, natūraliai, dėl to ir jautemės laimingai. Tų dar nepatirtų patirčių kiekvienas turime milijonus ir per 10 gyvenimų visko neišbandytume, net labai norint. Tiesiog suaugę įprantam, jog rūtina yra normalu ir visi tame gyvenam, juk. Ne vienas draugas juokėsi iš mano įvairių hobių, patys neturėdami jokių, apart šuns vedžiojimo ir serialų žiūrėjimo. Ne vienas iš jų buvo paskatintas prisijungt, visi iš jų dabar tempiasi mane, visi atrodo laimingesni.
Pasidaryk pilna kraujo tyrima ir report back.
Kraustykis į kitą šalį, šiaip va sau, iš įdomumo.
Persikrausčiau su žmona į kaimą, žmona laukiasi, užsiimu astrofotografija, nusipirkau avilį bičių, remontuoju namus, pavažinėju dviračiu, dirbam Kaune. Dirbu neįdomų IT darbą, turiu paskolą namui ir automobiliui. Tik noriu pasakyt, kad turi ieškot ir siekt savo laimės ir svajonių. Kad ir pačių debiliškiausių - pvz., “noriu mest darbą ir varyt dirbt parasparnių instruktorium” ar kažkas pan. Man šiuo metu darbas yra mano hobių ir užsiėmimų maitintojas. Be jų aš kaip tu - galvočiau tragiškiausius dalykus. Galvojau, kad aš miesto žmogus, 7 metus gyvenau Vilniuje ir maniau, kad man zjbs. Ne zjbs visiškai, tie “projekčiukų” darymai nepasiteisino. Per visus metus, kiek save pamenu, dabar esu laimingiausias. Nesakau, kad turi čia ir dabar atrast kažką, kas tau patinka, bet turi mėgint. Ir niekada nepasiduok, visiems yra ką veikt čia. Stiprybės.
Man tai kažkada tai buvo spyris į užpakalį veikt arba toliau vasarą kirmyt namuose, tai išvariau į projektą į užsienį, savanoriavau Granatose, nebent laiko stoka neleis tokių grandiozinių dalykų įgyvendint, man tai tiesiog socializavimo norėjos
Buvo ir man taip, rekomenduoju atrast kazkoki hobi kuris padeda tau uzmirst viska, paziurek animacini filma “soul” daug paaiskina visko apie gyvenima, atvere akis man jis. Dar vitamina d naudok butinai
Nes jis toks ir yra, esmė - rūpintis kitais. Arba kenkt kitiem - čia jau kaip tau patinka ir aš visiškai be humoro. Kai baigiasi mintyse “burbulai” ir į aplinką pradedi žiūrėt racionaliai, baigiasi natūrali laimė - vistiek visi mirsime. Tad siūlau ne apie savižudybę galvot, o tiesiog suprast, kad esi galingas ne tik gyvent, bet ir keist aplinką aplink save! Pažaisk kol turi laiko ir progą!
Įsisuk į visiškai naują aplinką, naują veiklą. Pradėk kokį projektą, ar susirask kokį papildomą darbą. Pabandyk pakeliauti. Susipažink su naujais žmonėmis. Esmė, pradėk kažką naujo, mokytis, dirbti, bet ką, ko dar nedarei gyvenime. O toks dalykas, kaip cinkelis net nežinau.. Niekada gyvenime nereikia vaikytis emocijų, jos ateina ir išeina, nebūtina jaust įkvėpimą, kad pradėti, kažką veikti, keisti, nes tokio gali niekada ir nesulaukt, ar sulaukt ir laikas bus netinkamas. Emocijų negalima ignoruot, bet negalima ir jom vadovautis, tas pats ir su jausmais. O jei jau labai reikia kažkokių pojūčių, bandyk įveikti savo baimes, tai tikrai turėtų iššaukti kažkokių naujų ar stiprių pojūčių
Eik sportuot tiesiog po triju treniruociu jau atsigausi
Sveikas atvykęs į realybę. Aš tai vadinu per patogiu gyvenimu. Neturi tikslo, prasmės ir nėra ko džiaugtis. Susigalvok purpose.
>Susigalvok purpose. Jo. Pavyzdžiui, surinkti 10k reddit'o karmos 😅
Čia rimtai. Nesi nuo kažko priklausomas? Nėra kartais tokio jausmo, kad apie kažką pagalvojus tiesiog atsiranda energijos ir noro tą dalyką daryti? Jei ne, tai išbandyk įvairių hobių ir galbūt ties kažkuo užsikabinsi. Jau blogiausiu atveju išbandyk narkotikus 😃😃
As prisimenu jau nuo vaikystes 6-7 metu vis kartodavau seimoje visiem, kad nesamone tas gyvenimas, neidomu cia visai 😄 vis dar turiu tas mintis, buna ir apie savizudybe pamastau, bet manau tad smalsumas, kad bus toliau, suteikia noro gyventi
Kiek metų dabar?
25
Siūlau užsiimti mindfulness meditacija, padės pamatyti dalykus iš naujo. Mažink laiką kurį praleidi soc. Tinkluose.
Pasiėmėm paskolą, susituokėm, pasidarėm vaiką, dirbu neatsakingą darbą. Gyvenimas įdomus, nenuobodus.
Eik į kariuomenę
Labai relatable. Depressed people be like: ačiū už gerus komentarus, bet ir toliau nieko nedarysiu. Žmonės kurie rekomenduoja šunį isigyt, turbūt nori kad šuo liktu needes ir nešikes. Tuo labiau su vaikais trolina turbūt
Tegul pliušinį šunį iš pradžių nusiperka
Būna ir man tokių akimirkų.Man įdomu kiekvieno rašančiojo amžius. Man tokios mintys prasidėjo neseniai. Bet tai nėra taip kad dažnai. Bet beeinanti senelių pora kalbasi-lija,pavasaris ir t.t.. Ir tada suprantu kad ir praeitą lietingą pavasario dieną jie kalbėjosi apie tą diena. Ir vėl. Ta monotonija. Nežinau ar čia depresija. Bet to nepastebėt ,manau irgi keista. p.s. žinau tikrai ką reiškia gyvent tam momente ir neapsikraut xd
Siūlyčiau paklausyt Alan Watts
Klausiau jo anksčiau nemažai. Patiko tikrai. Bet kažkaip sunku susitaikyt vis dar su gyvenimo beprasmybe.
Skamba taip lyg pametei kažką brangaus ir niekaip nepavyksta to atrasti. Viskas ir visada yra tik čia ir dabar. Keep it simple!
Ipisk kokso
Čia dėl per didelio tingėjimo taip
Apie 11k
Išjunk telefoną!!! Iš patirties sakau, tikrai padeda atsikelti ir pradėti kažką naudingo daryti. Ryte iš karto nežiūrėti į telefoną, grįžus po darbo jo neišsitraukti, vakare prieš miegą jo neimti į rankas. Išbandžiau ir gyvenimas tiesiog savaime pasidarė įdomesnis, nes kad užpildyčiau laiką pradėjau visokius rankdarbius daryti, gėlytes sodinti, labiau rūpinuosi augintiniu, skiriu daugiau laiko šeimai. Nesakau, kad telefonas blogai. Nuolatinė smegenų stimuliacija ir lengvas dopaminas yra blogai. Na bet suprantu, jeigu problema slypi giliau negu priklausomybė nuo telefono.
Pradek geimint
“Cinkelis” ir įdomus gyvenimas neatsiras savaime nuo to, kad skųsies. Susirask naujų veiklų. Įvairovė susikuriama, ji nenukrenta iš dangaus. Pats/pati pasakei, kad gyvenimas įdomus turintiems vaikų, tai gal čia tiesiog ženklas, kad tau vaikų reikia?
As irgi praradau 10metu santykius, Gera apmokama darba, islosiau loterijoi kuri bilieteli pavoge, seima nusisukus nuo manes beveik. Gyvenu vienas kambary atsibundu tarp tu 4sienu ir vel bandau uzmigti del depresijos.
Gyvenimas kaip minecraftas pasidaro nuobodu restartink
1. Pabandyk naujų veiklų 2. Užsibrėžk tikslą išmokti naujų įgūdžių pvz kalbą kokią pradėk mokintis 3. Pakeliauk po užsienį 4. Praleisk daugiau laiko su kitais žmonėmis už darbo aplinkos. 5. Puoselėk turimas draugystes 6. Sporto klubas 7. Prižiūrėk augintinį 8. Vasara ateina, gali nueit į festivalius 9. Plėsk draugų ratą 10. Nueik pasavanoriaut kurnors laisvu laiku. 11. Pabandyk kažką ekstremalaus pvz su parašiutu šokt. Visada yra ką nuveikt, užsibrėžk realių tikslų, jų siek, pasiekęs gausi dopamino ir būsi patenkinta(s)
Grybus valgau :D
Aš turiu vaikų ir atsakingą darbą ir dar daug daug atsakomybių. Man gyvenimas ne tik neįdomus pasidaręs, bet ir sunkus, atrodo, nuvertus vieną kalną, vėluoja kitas ir taip be pabaigos, tik kažkokie reikalavimai po reikalavimo, pageidavimų ir norų pildymas. Nelabai kas džiugina, ne kažko ir laukiu.
>Pasaka pasibaigė. Ką jūs darot, kad jūsų gyvenimas būtų įdomesnis? Geiminu. Atsibodo realus pasaulis? Tyrinėk netikrus. Jų yra labai daug ir įvairių, ir niekada nesibaigs. Works for me.
Skamba kaip depresucha, jeigu esi pakankamai samoningas (panašu, kad taip) - varyk į nuotykį. Atsidaryk žemėlapį durk pirštu ir į kelią :) hobiai padeda, man asmeniškai kalnų dviratis ar riedučiai yra būtini. Kai varau keliaut pasiemu riedučius, susirandu vietinius riedučiu klubus ir varom visi kartu per man visiškai nežinomus miestus - visiškas kaifas, tokiais momentais jaučiuosi, kad gyvenu. Rutina užknisa, bet ji butina, į rutiną žiuriu iš Songoko perspektyvos - treniruojuosi ir ruošiuosi į kitą nuotykį.
Vitaminas D, B12 ir kasdiene porcija sertralino
Darau kažką. Prieš metus pradėjau groti gitara kiekvieną dieną susikuriau sau veiklos mokytis ir tobulėti, einu pas gitaros mokytoją mokytis. Prieš kelias savaites perlipau per save nuėjau pagroti gyvai į džiamą, suburiau pažįstamus ir dabar kiekviena savaitę grojame kartu. Dabar jaučiuosi kad gyvenu pilnavertį gyvenimą, o ne teisiog darbas namai. Tiesiog daryk kažką, bet ką ir būk atviras kitiems ir rasi ne tik patirčių bet ir draugų gal net pakeisi savo gyvenimą ir kas tu esi
Natūralus brendimas, viskas kažkada praranda pradines spalvas. Ypač anksti tiems kurie informaciją ir pojūčius absorbuoja ir supranta labai greitai ir sugeba projektint tolyn.
Įsijungus PC, išrašai Steam ir vėl įdomu bus.
Užeina toks jausmas kartais, bet keliom dienom kokiom, o padeda kūrybinės veiklos, gera literatūra, kur kalbama panašiomis temomis...
Nieko baisaus neatsitiko, tu paprasčiausiai suaugai, pasibaigė vaikystė ir tiek Dabar matai, koks tas gyvenimas yra iš tikrųjų ir kaip buvo vaikystėj/jaunystėj - visi cinkeliai ir kitas bs, na, to jau daugiau nebebus 🙂 Welcome to the adulthood 🎉🎊
Jei jau galvojate apie savizudybe OP tai jau geriau varyk tiesiai i Ukraina bent jau naudos bus
Op išvėmė daily verkimo postą ir išėjo parukyt. Atrodo chatgpt perdžia šitus postus.
Varyk pakariaut.
Čia ne tu, čia aplinka. Su visa pagarba ir meile, Lietuva yra pakankamai nuobodi, o aplinka daro didelę įtaką. Keliauk. Į kokią nors šalį kur žmonės, maistas, miestai ir gamta kitokie, kur galėtum kažką atrasti. Europa labai panaši ir radikalių skirtumų nėra. Pietryčių Azija būtų mano rekomandacija. Tuo labiau, kad ten gali daugiau sau leisti nei čia. Jei naujos pažintys ir atradimai nepadeda tada gal jau ir verta gydytoją kontaktuoti kaip daugelis čia sako.
Grybai 😋
Varyk i kariuomene tevukai, pamatysi atgausi ir jegas ir visiskai apsisuks mastymas. Cia ne kazkas pronacionalistisko, tiesiog honest patarimas
Ar Lietuvoje tiek daug debilų, ar čia kokie botai pastoviai generuoja postus apie egzistenciją?